Aš nenoriu, kad lietus pasibaigtų
Liko mintys liūdėt naktyje lig aušros
Aš skendau darganotoj padangėj
Niekada vienumos taip arti nejutau

Bet žinau, lietus pasibaigs
Bus žmonių ir gerų ir blogų
Teks kentėti, liūdėti, mylėti
Ir ilgai dar gyventi tarp jų


Aš nenoriu, kad žvakės užgestų
Kai į miestą ateina naktis
Nors mėnulio šviesa ryškiai šviestų
Man sugrįžtant vienam į namus

Bet žinau, šviesos užges
Man sugrįžtant vienam į namus
Ligi slenksčio parves palydės
Lig mėnulio šviesa virš stogų